Nors paprastai drauge su paveikslo vaizdiniais ir simboliais iš Srauto atkeliauja ir gan išsamus tekstinis “failas” – istorija, įžvalgos, eilės ir pan., šįkart mano paveikslas šneka pats už save. Taigi pridursiu tik keletą dalykų.
Angelai mano energetiniuose paveiksluose pasirodo nuolat. Kai tapau daugiasluoksnius darbus pagal individualų užsakymą, praktiškai kiekviename iš jų ateina po angelą ar net kelis. Bet jie, kaip ir tikri angelai, pasirodo tarpiniuose paveikslo sluoksniuose, primena žmogui apie tai, kad jie visad šalia, ir vėl pasislepia po viršutiniais dažų sluoksniais, kad ir toliau išliktų nematomi… Jie yra, net jei jų nematom…
Taigi, tai pats pirmasis mano paveikslas, kuriame angelas nepasislėpė ir net yra ne antraeilis personažas tarp kitų, bet pagrindinis kūrinio centras. Galbūt dėl to žiūrėdama į jo, tiksliau jos, angelės, tyrą veidą, nuščiūvu ir pati… Pagaliau per mane iš Srauto atkeliavo tikras, tyras, saugantis angelas aukso plunksnų sparnais…
Piešdama galvojau ne tik apie tai, kaip gera žinoti, jog visada esame saugomi. Galvojau apie žmones – angelus… Žmones, kurie neturi sparnų, bet jų širdyse labai daug gerumo, tyrumo, atjautos, o rankos -visada tiesiasi padėti kitiems. Taip ir norisi juos vadinti angelais…
Aš savo aplinkoje tokių pažįstu ne vieną ir nors šalią angeliškų savybių jie, natūralu, turi ir žmogiškų, visgi nematyti jų širdies grožio neįmanoma. Tai vat jiems visiems ir dedikuoju šį paveikslą. O taip pat jį dedikuoju visiems, kurie jaučiat, kad jums norisi pastiprinančio jausmo, kad esate ne vieni, kad jums už nugaros visuomet yra jūsų sargas, pasiruošęs bet kurią akimirką ateiti jums į pagalbą… Tereikia paprašyti…
Atlikimo technika: sausa pastelė ir pieštukai, akrilas.
Originalas jau parduotas, bet jau šiandien galima iš anksto užsisakyti paveikslo reprodukciją – nedidelę ant kartono arba didelę ant drobės su patapymu ant viršaus.
Su meile,
Aurelija
Aurelijos kūryba 