Mūza

 

Muza
“Mūza”, 100×70

Po ilgos pertraukos, prikaupusi įkvėpimo tiek, kad jis lietųsi per kraštus ir girdytų mano kūrybos ištroškusią širdį, vėl griebiausi drobės ir teptuko. Norėjosi spalvų, kontrastų, skambesio ir simbolių, per kuriuos ateina įžvalgos.

Taip teptukui bešokant po drobę pasaulį išvydo “Mūza” – mano vidinė įkvėpėja, mano kūrybos simbolis. Tai mistinė būtybė, kurios mėlynus plaukus ir mėlynas akis esu mačiusi ne viename savo sapne ir vizualizacijų metu. Taip smagu buvo ją  pamatyti išlipančią iš paveikslo – taip lengvai, aiškiai ir greitai virstančią realia ir apčiuopiama.

Muzos veidasMūzos kūnas – tai medis – tarpininko tarp dangaus ir žemės, materialaus ir dvasinio simbolis. Pagrindinis kompozicinis elementas – stilizuotas kryžius – taip pat simboliškai sujungia du mano pasaulius – horizontalųjį, kuriame telpa viskas, kas materialu ir vertikalųjį – kuriame auginu savo dvasingumą ir ryšį su Kosmosu. Kūryba, tiksliau ją simbolizuojanti Mūzos galva apjungia dvi ašis – horizontalią ir vertikalią, kaip kad Kūryba gyvenime apjungia mano veiklą, darbą, pomėgius, pajamų šaltinį ir meditaciją, ryšį su Dievu bei dvasines praktikas, į kurias pasineriu kaskart tapydama.

Mūzos akys – užmerktos, nes kūryboje nereikia kontrolės. Čia regėjimas yra vidinis. Čia tai, kas geriausia, gimsta ne per planą ir kontrolę, o per paleidimą. Kai leidi keistis, transformuotis, gimti tam, kas turi gimti.

Linkiu kiekvienam iš mūsų kuo dažniau pasinerti į gydantį kūrybos procesą, pasikviesti savąją Mūzą ir mokytis iš jos takumo, lengvumo, pasitikėjimo, mokėjimo būti, o ne veikti, meilės sau ir savo klaidoms, iš kurių gimsta šedevrai ir naujos kryptys.

Paveikslas gavosi didelis (100*70), todėl puikiai papuoš ir įneš gyvybės į didelę namų erdvę. Nuotrauka neprofesionali, tad spalvos gyvai šiek tiek skiriasi. Bet tikiu, kad ir iš tokios nuotraukos galima pajausti mano Mūzą. 🙂

Dėl apžiūrėjimo ir įsigyjimo rašykite adresu sielosnamairenginiai@gmail.com

Daugiau mano tapybos darbų rasite galerijoje.

Su meile,

Aurelija

Advertisements

Paveikslas “Nauja pradžia”

Nauja pradzia
NAUJA PRADŽIA, 100X100, drobė, akrilas. LAISVAS.

Po ilgos pertraukos pagaliau grįžtu prie stambiagabaritinių kūrybinių projektų. t.y. tapybos. Jausmas, tarsi su seniai matytu artimu sielos draugu susitikus. Tarsi drobė ir tapybos priemonės manęs buvo pasiilgusios lygiai taip, kaip ir aš jų…

20180512_162317Laikas bendraujant praskriejo nepastebimai ir štai – pasaulį išvydo labai toli nuo mano tradicinių ryškių koloritų nutolęs naujas kūrinys. Šviesus, kone pastelinis, švelnus, didelis, subtilaus rūko ar miglos palytėtas ir aukso blyksniais nubarstytas. Pavadinau jį NAUJA PRADŽIA.

Žinote tą jausmą, kai esi pradiniame kažkokio naujo etapo taške. Žinai, kad atėjai į jį vedamas iš Aukščiau, todėl ėjai pasitikėdamas, nors ir ne iki galo suvokdamas, kas ir kodėl vyksta. Tą akimirką dar daug kas neaišku, trapu, nauja, tarsi apgaubta saldžios ryto miglos, kuriai prasisklaidžius, išlys saulė ir atsivers nuostabus ryto viražas.

Bet tam, kad taip nutiktų – reikia daug drąsos ir pasitikėjimo vedimu, nes vis dar eini per miglą ir negali pilnai kontroliuoti kiekvieno savo žingsnio.

20180512_162302Bet svarbiausia – jausmas, kad eini per šviesą ir lydimas jos, glostomas jos (tai tie auksiniai blykstelėjimai, kuriuos šį kartą pavyko ir nufotografuoti, nors paprastai auksas visiškai nefotogeniškas). Tai saulės prisilietimai, kurie tarsi mama švelniai tapšnoja ir drąsina savo vos išmokusi vaikščioti vaiką – eik eik, drąsiau, viskas bus gerai.

Paveikslas kol kas laisvas. Dėl apžiūrėjimo gyvai Vilniuje ar įsigyjimo sąlygų rašykite asmenine žinute ar skambinkite (860804554).

Gražių ir saulės palydėtų jums naujų pradžių. ❤

Su meile,

Aurelija

Šviesos kariai ir paslėpta istorija apie saugotojus

Sviesos kariai_ su logo
ŠVIESOS KARIAI, 80X80, akrilas, drobė.

Šįkart noriu jums ne tik papasakoti apie savo naujausią paveikslą, bet ir atskleisti bei parodyti keletą paslapčių. Tai vienas ilgiausiai pieštų mano kūrinių, kurie kaip tikras žmogus ilgai ieškojo ir galvojo, kuo jis nori būti. Kol galiausiai rado ir išgrynino savo temą, savo skambėjimą. Jo autentiškumo ieškojimo kelionėje vaizdas, koloritas ir net pakabinimo kryptis keitėsi taip drastiškai ir kardinaliai, kad pamatę kurį nors ankstesnį etapą (o jūs juos netrukus pamatysite), kažin, ar pažintumėte, kad tai tas pats darbas. 🙂 Tokia ta daugiasluoksnė tapyba, žadanti daug netikėtumų ir reikalaujanti daug drąsos paleist tai, kas turi išeiti.

Pirmąkart parodysiu jums tuos paveikslo sluoksnius, kurie pasislėpė apačioje, kartu nusinešdami ir dalį istorijų.

Pradėjau šį paveikslą dar auksinio rudens periodu, kai visa gamta alsavo auksu, variu ir bronza. Buvau įkvėpta beprotiškai gražaus šių metų rudens ir jo spalvų. Pirmuose paveikslo sluoksniuose medžių lapai dalyvavo tiesiogiai, palikdami savo autentiškus įspaudus dažuose ant drobės. Piešiau, klausydamasi širdyje skambančio džiazo ir jau mintyse dėliojau būsimą pavadinimą. Čia bus “Rudeninis džiazas”, galvojau sau laiminga išsitepliojusi rankas kone iki alkūnių raudona, bordine, oranžine ir geltona spalvomis. O paveikslas sau patyliukais šypsojosi, žinodamas, kad mūsų laukia dar ilga kelionė kartu ir jokio “rudeninio džiazo čia nebus”. 🙂

Continue reading “Šviesos kariai ir paslėpta istorija apie saugotojus”

Du nauji paveikslai – “Moteris-pumpuras” ir “Sapnas”

As moteris - as pumpuras_su logo
“AŠ MOTERIS- AŠ PUMPURAS”, 120X100

“Aš moteris – aš pumpuras”, 120×100, akrilas, daugiasluoksnė tapyba ant drobės.

Gera tapyti ant tooookio didumo formato. Nujaučiu, kad man tai buvo pirma, bet tikrai toli gražu ne paskutinė tokių didelių išmatavimų drobė, kurios kraštus tapant reikėjo pasistiebti. Smagu tapyti, leidžiant visam kūnui judėti.

Norėdama uždengti didesnį plotą ir leisdama teptukui šokti tokiais judesiais ir kryptimis, kaip jam norėjosi, nė pati nepajutau, kaip ėmiau šokti. Šiaip nesu labai šokti mėgstantis žmogus. Jaučiu, kad šioje srityje dar turiu išlaisvinti savo vidinius blokus. Būtent tapybos metu labai stipriai pajutau tą takumą, tą gyvybinę jėgą, tą lankstumą ir stebuklingą energiją, kurią nešiojasi kiekvienos moters kūnas. Todėl nelabai ir nenustebau pastebėjusi, kad nejučiom pradėjau šokti, judinti klubus, pilvą. Buvo gera jaustis gyvai, galinčiai judėti, kvėpuoti, šokti. Būtent tokių įžvalgų atnešė šis kūrinys.

Kaip visada, lipdydama sluoksnį po sluoksnio, sudėjau į vidų daug programų ir istorijų. Pakroviau takumo, lengvumo ir gyvybine evergija. Įrašiau istorijas apie moteriškumą, apie leidimą sau skleistis, švytėti tamsoje, apie takumą, kūno judrumą, budinimą. Moteris – tai pumpuras. Tai žydėjimas ir augimas į visas puses. Jei stengiamės būti kietais akmenėliais, aštriname savo briaunas ir kovojame, nuolat būdamos veiksme, pumpurėliai vysta arba sustingsta laukime. Ir tik tada, kai leidžiame sau būti, patirti, jausti, o ne veikti, kai vystome savo takumą ir moteriškumą, pumpurai virsta žiedais. Tokiais švytinčiais ir gyvais, kad jie skleidžia šviesą net tamsoje.

Esu dėkinga už tai, kad šis paveikslas man tai priminė.
To ir linkiu visoms moterims. Ir sau, žinoma. 🙂

SAPNAS”, 80×80, akrilas, daugiasluoksnė tapyba ant drobės.

Sapnas_su logo
“SAPNAS”, 80X80

Mėgstu tapyti paveikslus, kurie perteikia “sapniškumą”. Nežinau, kaip jūsų sapnuose, bet maniškiuose dažnai yra kelios veiksmo scenos. Veiksmas vyksta visur vienu metu arba staiga persikelia iš vienos istorijos į kitą. Vieni objektai netikėtai virsta kitais.
Taip ir šiame paveiksle dėliojau daugiaplanę veiksmo architektūrą, leidžiančią vaikščioti po visą kūrinį, tarsi mažas miesto gatveles, kupinas senovinių arkinių durų, kyšančių iš visų paveikslo kraštų. Kas už jų slepiasi? Kitos mūsų vidinės dalys? Gal kitos jų istorijos?

Kai kurie mano sapnai būna itin ryškus ir spalvingi – būtent toks ir šitas.

Šiaip ar taip, paveikslas turi du matymo filtrus. Pirmasis, geriausiai krentantis į akis yra centrinė renesansinio stiliaus moters profilio figūra su žaliu gobtuvu, o virš jos – vyro figūros profilis šešėlyje. Kiekviename sapne būna centrinis veikėjas – tai štai ir jie. 🙂

Kitas objektų išryškinimo filras – tai miškas su medžiais. Kairys medis stovi priekyje, už jo – dešineje augantis violetinis medis, o viduryje piešinio – toliausiai stovintis medis, kurio vienas kraštas tuo pačiu yra moters gobtuvo dalis.

Man patinka šio paveikslo įžvalgą, kurią gavau tapydama. Jos akcentas – daugybė durų, atsiveriančių į naujas galimybes ir naujus sprendimus. Vienas jų gyvenime pastebime, kitas pražiopsome. Vienas uždarome ir tuoj pat atidarome kitas. Kažin, kas už jų laukia…

Kaip visada geriausia kviečiu savo paveikslus vertinti gyvai. Galimybė pamatyti ir patikus įsigyti šiuos du naujausius mano paveikslus kartu su kitom naujienom bus jau nuo gruodžio 2 dienos. Mano darbų kolekcija visą gruodį bus eksponuojama galerijoje “Menika”, Trakų g. 7, Vilniuje. Užsukite. 🙂

Su meile,

Aurelija

Mano parodos atidarymo šventė

DSC_0073Tas nepakartojamas jausmas, kai atidarai pirmąją oficialią viešai pasiekiamą savo tapybos parodą… Virpu iš džiaugsmo, jaudulio, palengvėjimo, kad viskas praėjo sklandžiai.

Nuostabioje salėje skliautuotomis lubomis ir išpaišytoje freskomis gitaros garsai ir mano dainuojamosios poezijos melodija skambėjo su tokia akustika, kad rodėsi visas angelų choras pritaria. Buvo gera pasidalinti savo dainomis, savo eilėmis, savo energija ir spalvomis.

Žiūrėdama šio vakaro nuotraukas dar ir dar kartą suku tas nuostabias akimirkas, šypsausi savo nesumeluotai šypsenai ir pasididžiavimui veide. Ačiū jums mielieji visiems, kurie buvote kartu su manimi, džiaugėtės ir jaudinotės už mane. Kalnas gėlių, glėbis šiltų žodžių, palinkėjimų ir sveikinimų dar ilgai ilgai šildys mano širdį.

Na, o mano paroda bus eksponuojama iki lapkričio 30d. Įėjimas laisvas, nemokamas, taigi, jei būsite senamiestyje, kviečiu užsukti į Mickevičiaus bibliotekos vaikų skyrių Trakų g. 10.

Jūsų pasmalsavimui – keletas kadrų iš šventinio vakaro. Nuotraukų autorė Gabija Kriščiūnaitė.

DSC_0048DSC_0050DSC_0051DSC_0058DSC_0075DSC_0088DSC_0094DSC_0095DSC_0097DSC_0120DSC_0121DSC_0123DSC_0128DSC_0131DSC_0142

“Angelo gimimas” ir “Dėkingumas”

Angelo gimimas
“ANGELO GIMIMAS”, 80×80, akrilas, drobė.

“ANGELO GIMIMAS”

Kadangi tai sakralinės būtybės gimimo istorija, viską stengiausi parodyti kuo subtiliau. O už istorijos slypinčios įžvalgos šįkart liks už kadro.

Centrinis paveikslo objektas – angelas – tyčia pavaizduotas taip, kad nebūtų iki galo aišku, ar jis vis dar mamos pilve ir iš jo tik po truputį lenda, ar jau priglaustas prie pilvo. Visa kita, išskyrus paukštę, eina poromis – dvi gėlės, du sparnai, du kokonai…

Šįkart tapiau itin ilgai… Koloritas ir kompozicija iš esmės keitėsi net kelis kartus. Nenuostabu – juk ir kūdikio išnešiojimui reikia kantrybės bei laiko… Pagaliau pajaučiau, kad paveikslas turi būti toks, koks yra. Štai toks spalvingas ir gavosi. 🙂

Dedikuoju jį visoms moterims, jau supuojančioms savo gimusį angelą ir dar tik laukiančioms bei tikinčioms, kad šis stebuklas įvyks.

Paveikslas jau surado savo naujuosius šeimininkus, bet norintys gali įsigyti jo aukščiauios kokybės meninę reprodukciją.

Dekingumas
“DĖKINGUMAS”, 80X80, akrilas, drobė

“DĖKINGUMAS”

Vienas stipriausią pozityvų poveikį turinčių gebėjimų yra gebėjimas jausti dėkingumą. Ne tik už mūsų gyvenime vystančius stebuklus ir pasiekimus, bet ir už kasdienius žingsnius, kurie nėra savaime suprantamas dalykas. Būtent dėkingumas sukuria norimų dalykų mūsų gyvenime vis daugiau ir daugiau, todėl taip gera jį jausti ir dar geriau – jį tapyti. 🙂

Naujausias mano paveikslas pasakoja šio mano rudens istoriją apie tą jausmą, kai renki visus metus ir dar daugiau augintą derlių. Apie gausą ir gerovę, kuri pilasi ant galvos lyg palaiminimai, lyg lietus, lyg spalvoti rudeniniai lapai, varva per delnus. Sudedu juos maldai, priglaudžiu prie krūtines, prie gerklės, iš kurių veržiasi dėkingumo žodžiai.

Atsuku nugarą šildančiai saulutei, užsimerkiu ir dėkoju, dėkoju. Už pamokas ir stiprybę, leidusias jas išgyventi. Už drąsą vis labiau būti savimi, kurią šiais metais vystau itin stipriai. Už milžinišką būrį dvasinių pagalbininkų, kurių buvimą šalia ir indėlį visuomet jaučiu.

Ko gero, pastebėjote, kad paveiksle pavaizduotas veidas labai panašus į tą, kurį matėte paveiksle “Mano vidinis Buda”. Taip gavosi tikrai ne specialiai. 🙂 Tai man primena, kad meninkai paprastai piešia savo vidines esybes – nenuostabu, kad kartojasi tie patys ar labai panašus veidai.

Dar viena naujovė – šįkart darbas gimė man kiek neįprastoje gamoje su daug rudų atspalvių, monochromiškesnis ir subtilesnis nei paprastai. Gal dėl to, kad dėkingumas yra toks natūralus ir grynas jausmas, kad jam per didelio ryškumo nereikia.

Gyvai ši paveikslą bus galima išvysti mano parodoje Mickevičiaus bibliotekoje Kūrybinės laboratorijos erdvėje nuo lapkričio 2 iki 30 dienos.

Šis kūrinys kol kas laisvas, galima rezervuoti arba užsisakyti jo meninę reprodukciją.

O kol kas kviečiu pasimėgauti tomis programomis ir spalvomis virtualiai.

Su meile,

Aurelija

Naujausi paveikslai

Aurelija Veršininė

JUNGTUVES su logo
“JUNGTUVĖS”, 80X80, akrilas, drobė

Sveiki atvykę į mano magiškąjį mišką. Jau tamsu, violetiniame danguje tarp medžių šakų užsidegė daugybė jonvabalių, žibančių kaip žvaigzdelės. Naktis jau nubučiavo savo ilgu undinės rūbu žemę ir palaimino ją magijai bei stebuklams, vykstantiems tik tamsoje. Žengdama per mišką ji sujungė dvi viena į kitą besišaukančias širdis – du paukščius, giedančius giesmę gyvenimui. Lyg liudininkai nakties vėjyje siūravo jos jūržolių plaukai ir tyliai ošė medžių šakos. Vyko jungtuvės.

Continue reading “Naujausi paveikslai”