Individualus užsakymas.
Su džiaugsmu pristatau daugiasluoksnį (gavosi net 21 sluoksnis) iš Srauto per mane atkeliavusi paveikslą, užsakytą dukros mamai jubiliejaus proga.
Tai kūrinys su dideliu kiekiu energetinių programų, kurios pirmąkart reljefinių žodžių pavidalu pasirinko likti nepaslėptom po viršutiniais sluoksniais ir gali būti lengvai įskaitomos. Pažaiskit prisiartinę nuotrauką ir rasite žodžius “balansas, laiminu lengvumą, tebūnie taip, atleidžiu sau, paleidžiu kontrolę” ir kitus.
Šiame paveiksle perrašinėjom iš kartos į kartą giminėje ypač per moterų liniją perdavinėjamas sunkias programas. Mano tapybos procesų metu klientė ne tik aiškiai jautė vykstančias transformacijas, bet ir pati lygiagrečiai darė savo vidinį energetinį ir mentalinį darbą, todėl gimė toks stiprus darbas, kupinas įpieštų angelų. Ar matot juos pasislėpusius ir atvirai besirodančius? 🙂
Tai paveikslas apie šviesą, apie laisvą valią rinktis – likti su tom pačiom programom, kurias gavai iš protėvių, ar visgi keisti kryptį, išsivalyti nuo praeities skausmo, kančios, naštos ir kurti visai kitokią ateitį?
Daugybę kartų tapant šį darbą, man buvo kartojama frazė “turi, ką turi”, primenanti apie atsakomybę už savo gyvenimą. Taip, tu turėjai šeimą, vaikystę, patirtis, kurios tave suformavo. Ir jos buvo tokios, kokios jos buvo.
Visgi šiandien, būdamas suaugęs tu ir toliau gali perkėlinėti atsakomybę aplinkai, praeičiai, Dievui ar dar kažkam. Arba gali išeiti iš aukos rolės ir atsiimti savo galią bei atsakomybę kurti gyvenimą tokį, kokio jo norisi pačiam.
Užduotis ne iš lengvujų, bet visi mes turime daug pagalbininkų. Ir ši klientė ne išimtis. Dėl to paveiksle tiek angelų. Jie nuolat kartojo, kad ji ne viena, kad jie šalia, kad palaiko, padeda, kad nuolat klausia – tai ką tu renkiesi?
Tapant paveikslą su kliente ėjome per labai sinchroniškus procesus ir vaizdinius. Ji sapnuoja, aš tą matau tapydama. Aš tapau – ji tą susapnuoja. Tie “sutapimai”, tie pasikartojimai, ta dieviškoji sinchronija šįkart buvo dar stipresnė nei bet kada prieš tai. Buvo gera jausti, kad subtilusis planas palaiko, pritaria, daro savo darbus energetiniame plane.
Kai žiūriu į paveikslą kaip bendrą vaizdą, matau jį kaip būseną – visišką atsipalaidavimą aksominį, šiltą, ramų ir jaukų rugpjūčio vakarą. Auksinė valanda, kai saulės spinduliai nudažo namų sienas auksu. O tu sėdi lauke, terasoje, šezlonge, kažką gurkšnoji, šypsaisi, žiūri į tolį ir mėgaujiesi savo nueito kelio derliumi. Sėdi apsiklojusi dekučiu, kurį tavo mylimas žmogus tau rūpestingai ir su meile neseniai atnešė, kad galėtum ir toliau mėgautis vakaru ir vidinės harmonijos jausmu…
Va tokio nuostabaus ramybės, balanso ir pilnatvės jausmo ir linkiu tiek šio paveikslo naujai šeimininkei, tiek ir visiems, skaitantiems šias eilutes, jei tik jums tokios būsenos norisi.
Su meile,
Aurelija
Aurelijos kūryba 