Grįžusi iš itin giliai mane pakeitusios dvasinės kelionės po Egiptą, kelias savaites vaikščiojau su “kūrybiniais sąrėmiais”. Turėjau labai aiškų jausmą, kad per mane ateina kažkuri Egipto deivė, bereikia skirti laiko ją įžeminti. Bet kadangi egiptietiškų deivių yra daug ir su keliom iš jų turėjau stipresnį ryšį nei su likusiom, pati nekantravau prisėsti prie kūrybino proceso ir pamatyti, kas šįkart ateis.
Ir atėjo ji. Didžioji Motina. Dievų mama. Pati MEILĖ. Didingoji Izidė. Atėjo, užpildama visa apimančia meile, pasaulio didumo atjauta, apglėbdama savo gydančiu, magišku, iš bet kokio letarginio miego prikeliančiu ir iš gabaliukų į vientisą būvį surenkančiu glėbiu… Atėjo ir sušildė savo žaisminga, švelnumo kupina šypsena. Buvo labai įdomu pamatyti, kas gi bus kitoje piešinio pusėje. Spėliojau, į ką ji su tokia meile ir padrąsinimu žiūri.
Ir tuomet vos iš kelių rankos judesių (kadangi Sraute piešiu pusiau transinėje būsenoje, mano ranka juda pati – taip, kaip jai norisi) pamačiau, kas gi iš po pirštų gimsta. Ir tai buvo širdis. Širdis, kuri ėmė ir atsimerkė…. Atsimerkė, nes Izidė jai perdavė savo gydančią energiją ir pasakė: “Kelkis, busk ir mylėk”…
Ir tą akimirką supratau, kad nieko kito, kaip Izidę, kuri kviečia atverti širdį, kuri kviečia mylėti besąlygiškai, kuri kviečia matyti pasaulį širdimi ir eiti paskui širdį, nupiešt aš tiesiog negalėjau.
Visi mano 2024 metai, kurie buvo vieni nuostabiausių metų mano gyvenime, buvo būtent apie tai. Apie širdies atvėrimą. Apie gebėjimą į save, į kitus, į įvykius ir pasaulį žiūrėti širdies akimis ir patirti visus stebuklus, kurie iš to ateina… O kadangi tai paskutinis šiemet, metus vainikuojantis darbas, ir dar gi gimęs po Egipto kelionės, pavadinimu “Izidės palaiminimai”, natūralu, kad atėjo būtent tai….
“Matančios širdies” būsena yra sunkiai nupasakojama žodžiais, nes verbalinė forma ją tarsi sumažina. Visgi, jei reikėtų apibūdinti tą jausmą, tai yra gebėjimas matyti kiaurai fizinės materijos ir EGO žaidimų. Matyti ne tik tai, kas apčiuopiama, bet ir tai, kas slepiasi po išore. Pavyzdžiui, širdimi žiūrėdamas į žmones, matai ne kūnus, žaidžiančius proto žaidimus, kurie tau gali patikti arba ne. Matai sielas, sąmoningai pasirinkusias praeiti žemiškas patirtis. Na, gal ne matai, bet jas kiaurai jauti. Mylinčias, galingas sielas… Ir kaip siela jos jauti tik meilę. Be lūkesčių, be vertinimo, be reikalavimų ir teisimo…
Šią būseną labai dažnai patiriu su savo mokinėm, kurios tai pastebi ir stebisi, kaip aš jaučiu tai, kas slepiasi giliai jų viduje nepasakyta ir kas gi čia per meilės srautas per mane eina… Tai štai, čia matančios širdies stebuklas, kurį pilnumoje išgyvenau šiemet….
O dar, tik aprašinėdama paveikslą pastebėjau, kad manoji širdis piešinyje yra Egipto dykumos spalvos ir per ją eina aukso dalelėm nubarstytas kelias… Gal dėl to, kad susijungimas su Egipto dykuma iš tiesų padeda atverti širdį…
Paveikslas jau yra gražiai ir profesionaliai įrėmintas su šokoladiniu paspartu, po antirefleksiniu stiklu, kuris netrukdo matyti paveikslo su bet kokiu apšvietimu ir moderniu rudu rėmu su aukso juosta ir yra pasiruošęs iškeliauti į savo naujus namus.
Tad jeigu jauti, kad ir tau reikia Izidės gebėjimo mylėti besąlygiškai, jos gydančio prisilietimo, galinčio mus grąžinti į pirminę vientisą būseną, prieš patiriant savo pirmąją traumą, šis paveikslas gali būti tavo.
Kaina su profesionaliu įrėminimu – 450 EUR.
Apžiūrėti gyvai galima Vilniuje.
Dedikuoju savo mylimoms sielos sesėms iš Izidės palaiminimų kelionės.
Su meile,
Aurelija
Aurelijos kūryba 