Įkvėptas stiprių dvasinių patirčių, dirbant su giminės programomis ir 7 protėvių kartomis, gimė KOSMINIS GIMINĖS MEDIS. Jaučiau jį bundant pora savaičių tiesiog kaip kūrybinę energiją, kuri vieną dieną virto nebesustabdomais kūrybiniais sąrėmiais. Prasidėjo procesas.
Pirmiausia atsirado kosmoso ūkai, rūkai ir žvaigždės – tarsi švelnus ir minkštas patalėlis, į kurį lyg į lopšį paguldžiau šaką po šakos subrandinusį švytintį medį. Jo ištakose tarp šaknų į mus žiūri sąmonės akis, iš kurios viskas atiteka ir į kurią viskas sugrįžta…
Buvo taip gera sluoksnis po sluoksnio pastelės dulkelėmis lyg gydančiu eliksyru pirštais išglostyti kiekvieną šakelę, kiekvieną gumbelį. Atrodė, kad glostau ir raminu visus neišmylėtus, apleistus ir pamirštus giminės vaikus, gydau visas įskaudintas širdis, guodžiu ir laiminu giminės promotes ir protėvius.
O jie man atsakydami taip pat siuntė savo meilę, šviesą, savo per gyvenimus surinktą išmintį ir patirtį.
“Eik, vaikeli, būk savimi, būk laiminga, pasauliui tavęs reikia būtent tokios,” – sakė man jie…
O mano meilė jiems sutekėjo į eiles…
Supu šakose širdį savo, girdžiu kaip gyslom šnara vėjai... Žinau - tėvai, seneliai, kelios kartos į kraują man save sudėjo. Po kruopelytę rinko meilę. Dar drąsą kurti, kilti, būti. Geriausia, ką tiktai turėjo, atidavė man po truputį. Atidavė, kad tęstųs laikas, kad keistųs kartos, augtų šakos. Kasdien nešu savy jų šviesą, kuri many lyg upė teka, Šaknis maitina, venom tuksi, vėl kuria meilės vaisių genus. Aš laiminu jus – bočiai mano. Jūs amžinai many gyvenat...
Kūrinys atliktas mišriomis priemonėmis ant 7 mm putų kartono. Čia susijungė ir sausa pastelė, ir akrilas, ir pieštukai, ir anglis, ir auksavimo pasta.
Su meile ir linkėjimais nuo mūsų visų protėvių,
Aurelija
Aurelijos kūryba 