
Šis daugiasluoksnis, kosminis ir daug temų savyje talpinantis kūrinys pas mane atkeliavo per keletą etapų. Su pertraukomis, trukusiomis net kelis mėnesius, jis tarsi žmogus pamažu augo, brandinosi, pasakojo savo istoriją apie tai, ką nori skleisti ir vibruoti.

Taip gimė paveikslas apie ryšį su protėviais. Apie tai, kad niekad nesame vieni. Apie tai, kad mūsų kūnuose (šiuo atveju moters plaukuose) visuomet nešamės visus savo protėvius – jų palaiminimus, jų programas, jų genus. Ir jie mus saugo – taip paveiksle promotė ar tiesiog moters mama, glaudžia savo skvernu, tarsi sparnu jos petį.
Pirmame paveikslo sluoksnyje ten tebuvo juodos moters garbanos. Buvo neįtikėtina stebėti, kaip po ilgos pertraukos staiga ten, vos vieną kitą liniją pridėjus, aiškiai įsikūrė jaukiai susiglaudusių, harmoningame ryšyje besimėgaujančių protėvių figūra… Lyg darnių, saugių meilės santykių simbolis. Vyras, saugantis ir skvernu, sparnu glaudžiantis savo moterį – atsipalaidavusią, palaimingai ir pasitikinčiai užsimerkusią, nes saugiausia vieta yra jo glėbyje…
O iš jų poros išaugo visas giminės medis – švytintis šviesos portalas, vartai į kitą realybę…
Kita programa, kuri atėjo per paveikslą, yra manifestacijos ir minčių galia. Moteris savo aukštų vibracijų energija, savo būsenomis ir savo mintimis ne tik kuria savo apsauginį lauką. Ji tarsi lazeriu apšviečia tai, į ką žiūri, tai, į ką eina. Ji pati kuria gyvenimą. Tokį, kokio nori. Galbūt jame kuria pilnatviškas būsenas ir gausą. Galbūt – saugų, artimą, harmoningą meilės ryšį, kuriame gera būti… Galbūt dar kažką, ko jai norisi..

Ir protėvių energija ją laimina, veda į tai, saugo, maitina. Nes ir ji protėvių energiją gerbia, laimina ir maitina. Tai abipusis ryšys.
Todėl tai paveikslas apie harmoningą meilės santykį, apie saugumą, apie ryšį su protėviais ir apie tai, kad esame savo gyvenimo kūrėjai.
Originalas jau parduotas, bet jau šiandien galima užsisakyti jo profesionalią meninę reprodukciją – didelę ant drobės ar mažą ant kartono, kuri puikiai žiūrėsis tiesiog ant staliuko prie lovos ar ant lentynos.
Su meile,
Aurelija