Kūrėja, 100×100

“Jūs pristatėte man šventyklų, meldžiatės, manęs tenai ieškodami, bet nerandate… Vienintelė šventykla, kurioje manęs ieškoti nereikia, nes ten esu visada – yra jūsų pačių ŠIRDIS…

Supraskite – aš esu visur. Nėra nieko, kas nebūčiau AŠ. Kiekvienas iš jūsų – esu AŠ – panorusi patirti save per skirtingą įžemintos energijos formą. Jūs – mano sąmonės dalelės ir atspindžiai.

Jums į rankas, į protą, į širdį, į visus kūnus integravau savo gebėjimus kurti viską jumyse ir aplinkui. Nėra nieko neįmanomo, jei tik tuo tikite. Patirkite per savo kristalinę sąmonę savo dievišką galią – mano galią, kuri jumyse įdėta. Pabuskite tikram gyvenimui, kuriame per save nešate mano sąmonės šviesą ir jūs patirsite mano dievišką tėkmę, mano kristalinį kvepavimą, jus toje tėkmėje nešantį per stebuklingas patirtis… “

Taip su manimi tapant kalbėjo KŪRĖJA – viską ir visus sukūrusi Deivė Motina, Dievo moteriškos energijos dalis, kuri mus išnešiojo….

Šį paveikslą kūriau ilgiau nei bet kurį kitą savo gyvenime ir per tas kelias savaites jis ne tik užsidengė 21 sluoksniu, bet ir patyrė itin stiprią transformaciją, kuriai reikėjo daug drąsos (apie šį žingsnį, kuriame turėjau paleisti jau iš esmės gražų pačiam pirmam sluoksnyje atėjusi siužetą ir vaizdinius dalinausi soc.tinkluose – jei nematei – kviečiu užsukti pasiskaityti).

Ir išdrįsusi užtapyti, tokiu būdu paleidžiant, kas jau buvo sukurta, leidau per mane atitekėti daug gilesniam ir stipresniam kūriniui bei programoms.

Taip iš čia, patekau į – čia.

Galutinis paveikslo rezultatas pribloškė ne tik mano klientę, kuriai pagal užsakymą darbą ir kūriau, bet ir mane pačią.

Negaliu apsakyti jausmo, ką reiškia tapyti tokio dydžio Kūrėjos veidą (apie 80 cm), su visa dieviška meile, žvelgiantį į mane… Tapydama vis bandžiau atsitraukti kuo toliau, tarsi iš arti įžvelgti to TOTALUMO, ABSOLIUTO nesigautų, klupojau, verkiau iš palaimos ir dėkingumo, kad TAI per mane atėjo ir mane pačią palietė iki sielos gelmių…

Jei būčiau kūrusi iš proto, iš idėjos, iš eskizo – niekada nieko panašaus nebūčiau sugalvojusi. Bet kadangi per mane kuria Srautas – gimė tai, kas gimė.

O tai yra KŪRĖJA ir jos programa, primenanti, kad kiekviename iš mūsų gyvena DIEVAS. Ne perkeltine prasme, o tiesiogine. Todėl ir paveiksle gavosi dvi būtybės viename – mūsų visų Kūrėja ir jos sąmonės šviesą nešanti moteris, kur vienos būtybės dalys tarsi prasispraudžia į priekį, o tada vėl pasislepia ir nėra aišku, tai kuri yra pirmesnė, nes nėra “pirmesnio ir antresnio” – viskas yra VIENA. (Taip, žinau, akademinės tapybos prasme aš nuolat laužau visus vaizdavimo standartus ir taisykles, todėl mano techninė dalis tapant su manim kartais bando ginčytis – taip nebūna, šviesa taip nekrenta, turi būti kitoks kampas ir pan. Bet, ką ji gali padaryti, kai per mane teka dieviškas Srautas ir kuria tai, ką nori? 🙂

Labai svarbūs paveiksle yra rombai. Tai ne tik Kūrėjos karūna – Egiptietiškų faraonų karūnas primenantis brangakmenių lankelis. Tai kristalinės sąmonės, esančios kiekviename iš mūsų, išraiška. Aš ją matau taip – kaip tirpstančių Antarktidos ledynų gilios spalvos rombiškus kristalus. Vienas tokių kristalų lyg USB jungtis pajungtas mažesniai moteriai į galvą – jos centrinį energinį kanalą ir veikia ne tik jos smegenis, 3 akį, bet ir gebėjimą jausti, matyti, veikti kaip Kūrėja. Kitas svarbus kristalas švyti Kūrėjos gerklės centre – taip abu kristalai sukuria ašį, kurios centre – mažesnioji moteris. Tokiu būdu per mus Dievas ir jį mumyse atstovaujanti kristalinė sąmonė gauna galimybę įsižeminti, įsimaterinti, tapti kūnu tankesniame dažnyje….

Na, o jeigu įsižiūrėsite, pamatysite, kad per paveikslo centrą eina du trikampiai – lyg smėlio laikrodis, lyg Srautas ir jie susijungia ten, kur yra mažesnės moters kaklas – mūsų 5 energinio centro, atsakingo už mūsų dieviškąją savirealizaciją, vieta… Tai, aišku, irgi ne atsitiktinumas, nors specialiai to ir nepiešiau.

Kaip ir nepiešiau konkrečiose vietose reljefinių užrašų, šįkart itin gerai matomų net per visus 21 sluoksnį (pirma gimsta reljefas, o tada ant viršaus – kintantys vaizdiniai, tad iš anksto nuspėti, kur koks reljefas matysis – negaliu). Taip Kūrėjos lūpose atsirado užrašas PILNATVĖ – kaip priminimas, kad jeigu mąstome ir kalbame iš Gausos, pilnatvės sąmonės – tai gyvenime ir kuriame. O prie Kūrėjos akies, kurios sąmonės šviesą neša centrinė moteris, atsirado užrašas “sąmonės šviesa”… Paieškokite patys ir kitų užrašų-energinių programų (jie gerai matosi nuotrauką parsisiuntus) – labai įdomu, ar juos rasite ir įžiūrėsite…

Galėčiau dar rašyti ir rašyti, nes šio paveikslo gylis man ir pačiai yra neišsemiamas (juk Kūrėjos plaukuose įsipiešė ištisos planetos, Visatos ir dar tik gimstantys pasauliai….).

Bet tegu kiekvienam į jį žiūrint ateina jam pačiam reikalingos įžvalgos ir suvokimai. Teįsirašo energijos ir programos – pačiu geriausiu būdu.

Originalas jau parduotas, bet kiek vėliau bus galima užsisakyti šio kūrinio reprodukcijas – mažas po stiklu (40×30) ar dideles, ant drobės su patapymu ant viršaus. Jei domina – galima užsisakyti asmenine žinute iš anksto ir atėjus laikui su jumis susisieksiu.

Su meile,

Aurelija

One thought on “Kūrėja, 100×100

  1. Pasidovanoti sau naują įkvėpimą tai nepakartojama patirtis. Leisk neuronų sritims pradėti formuoti naujus gydančius vingius. Atsiverk į magnetizmo labirintus, juos tiesiog įsisavink. Ar esi pasiruošęs transformacijos keliui bei atsiverti naujiems pojūčiams? Pojūtis, jei būtų ne paveikslas, tiesiog “noras miegoti apsikabinus”. Tokiu atveju įsileidi į save naujas būsenas, pojūčius. Ko gi daugiau bereikia šiame gyvenime.

    Kūrejoje slypi užmaskuotos stichijos, kurios teka per mus tiek vertikalia, tiek horizontalia forma. Taip prasivaloma nuo perteklinių įskiepų: šiukšlių, virvių ar kitokių energijos formų, kurios tiesiog paseno (laikas pasibaigė) ir jau per mane nebenori veikti. Iš tokio gylio gausos priimti/pasirinkti gyvuojančią manyje nepaprasta griutį, o tai reiškia, kas atitarnavo – laikas paleisti už savo energinių ribų.

    Pajusk naujas vibracijas ir ženk žingsnį tvirtai ar kaip tu nori. Tu kūri, ko nori, ta ir gausi “kokias sėklas įsodinsi”. Šokio tiek energinio, tiek čakrų sistemos, tiek pasaulio sutvėrimo dalių (kaip mūsų galaktinės planetos) apjungimas į visuma ir laisves skrydis garantuotas. Sušildymas užšalusių dalių kūne, energijos tėkmės gūsis, kuris tiesiog pasisveikina leidus sau tai jausti: balansą bei harmoniją, pagarba bei suartėjimas be žodžių, o per veiksmus, vidinį ir išorinį susilygavimą.

    Taigi už kokios akies užsikabinsi: įsitempusios ar atsipalaidavusios? Bangų virpesiai – abejonės išnyksta, įjungiant tikėjimą/pasitikėjimą. Užburiančios akys lyg vandenyno bangavimas. Reagavimas iš ramybės, tvirto ryšio su savimi. Tai drąsus kelias į vidinius bei išorinius pokyčius – korekcija gyvenimo cikliškumui, jog atgimti naujame gyvenimo etape.

    Like

Leave a reply to Vesta Krik Cancel reply