Šįkart darbas atėjo su labai trumpa, bet labai aiškia programa. Dar prieš prisiliečiant prie lapo atėjo žinutė – tu dabar pieši NAUJAJĮ ŽMOGŲ. Aha, galvoju, įdomu, kas čia bus.
Naujasis žmogus, gyvenantis naujoje realybėje Naujoje Žemėje, turi visiškai kitokią energetinę struktūrą – ji yra taip išeterėjusi, kad dieviškieji žmogaus sluoksniai gali laisvai veikti per jo žemiškas dalis. Paprasčiau sakant, mes visi šias dalis turim, bet per daug tanki žemiška mūsų struktūra, žemi dažniai ir sąmoningumo trūkumas neleidžia mūsų “vidiniam Dievui” pilnai per mus įsimaterinti, nes jos dažnis mums būtų tiesiog per aukštas ir mūsų kūnas bei protas to nepakeltų.
Tuo tarpu naujasis žmogus nebėra aukos sąmonėje. Jis suvokia, kad pats kuria savo realybę. Maža to – su subtiliais mokytojais ir aukštos sąmonės dieviškom būtybėm jis bendrauja ne iš “prašytojo” pozicijos, o jungdamasis kaip lygus ir tapdamas naujosios realybės bendrakūrėju.
Tą ir matome paveiksle. Apačioje esanti mergina, pakėlusi rankas savo sąmone atveria naujus du realybės portalus, savimi per kūno “šaknis” įžemindama per ją kuriančią jos pačios dievišką sąmonę.
Toji Deivė, kuri palaimingai jai šypsosi nuleidžia jai kristalų pavidalu šviesos kodus tam, kad žmogus dar labiau plėstųsi, integruotų tas naujas energijas ir kurtų drauge. Keli šviesos kodų “failai” kristalinėse struktūrose dar jam tik ruošiami ir bus integruoti vėliau. Vyksta naujos realybės kūrimo procesas – gaivališkas, laisvas ir džiaugsmingas, nes toks yra ir pats naujasis žmogus.
Kelios idėjos, kaip darbas galėtų atrodyti interjere.
Paveikslo originalas jau iškeliavo į naujus namus. Jei jauti, kad šios programos ir paveikslas labai skamba, kviečiu įsigyti didesnio ar mažesnio formato meninę paveikslo reprodukciją.
Teaktyvuojasi mumyse mūsų dieviški aspektai, teįsižemina mūsų fizinėje realybėje, tenubunda kiekviename iš mūsų naujasis žmogus.
Su meile,
Aurelija
Aurelijos kūryba 