SRAUTO KARŪNUOTA, 120×80 (individualus užsakymas)
Dar vienas mano kūrinys, nutapytas pagal individualų užsakymą nuostabiai moteriai, norinčiai pasikviesti į savo gyvenimą TĄ YPATINGĄ ŽMOGŲ bei saugų, patikimą, meilės ir artumo kupiną ryšį su juo.
Tai mano pirmas intuityviai tapomas darbas, kuriame jau pirmame sluoksnyje, vietoj įprastinių spalvinių dėmių ir ritmo atsirado vaizdinys. Jis atėjo man mintimis pasiuntus užklausą, kaip tokį žmogų ir darnų ryšį su juo pasikviesti į savo realybę. Gavau atsakymą per vaizdinius, kaip paprastai būna. Srautas sakė: „Būk moteris – karalienė. Moteris – jūra. Moteris, žinanti savo vertę. Ne tuščia, arogantiška ir susireikšminusi. Bet mokanti ir stumti, ir traukti. Pažįstanti sakralią moterišką energiją, lėtumą, paslaptingumą, takumą, žaismingumą. Galinti dosniai apdovanoti savo malone bei atsiimti savo palankumą, jei to reikalauja savigarba. Mylinti save ir atitinkamai su savim besielgianti.“
Antrame sluoksnyje moters vaizdinys dingo, o į jo vietą atėjo centrinė kūrinio kompozicija – angelas, saugantis savo moterį, savo karalienę. Jis su atjauta, meile ir susižavėjimu žiūri į jos dvasinę karūną, glosto ją savo sparnais, vieną raminančiai lyg delną padėjęs ant peties, o kitu liesdamas veidą. Šalia tokio didelio, užuojautos, rūpesčio ir meilės kupino angelo ištirpsta visi nesaugumai, baimės, nekantrumas, persistengimas ir pataikavimas – EGO produktai, kurie mus ir veda į disharmoniją santykiuose. Šis angelas – didelio, mylinčio, savo moterį saugančio, stipraus ir rūpestingo vyro simbolis.
Dar vienas smagus elementas – šviesos portalas, esantis angelo petyje, kuris perkelia į saulėtą ramų pajūrį. Paplūdimys šiuo atveju simbolizuoja atsipalaidavimą, ramybę, vidinio saugumo erdvę. Kodėl jis atsirado ant vyro peties? Kai gali padėt galvą ant patikimo ir mylimo vyro peties, tiesiogiai ir simboliškai – iškart nurimsti ir atsipalaiduoji, nes jautiesi saugi, turinti “tą stiprų petį šalia atsiremti” ir tas jausmas gali mintimis perkelti į ramybės erdvę. T.y. į pajūrį.
Moterį paveiksle karūnuoja Srautas, tai yra Dieviškos energijos tėkmė. Būtent tai simbolizuoja mintį, kad meilės nereikia užsitarnauti pataikaujant, persistengiant, nuolat derinantis prie kito ir taip pametant save. Tai ne meilė… Mes gimstame ir jau esame verti meilės. Esame verti būti mylimi ir priimami tokie, kokie esame tą pačią sekundę, kai tik atkeliaujame į Žemę, apsivilkę savo kūnišką rūbą. Tai mūsų prigimtinė teisė būti mylimiems. Kaip karalių šeimoje gimusių vaikų teisė turėti karališką titulą. Tam, kad jie taptų princais ar princesėm, tereikėjo gimti karalių šeimoje… Taip ir mums užtenka gimti ir mes jau esame verti visų pačių geriausių dalykų gyvenime, kuriuos tik pasirenkame patirti. Ir tai taikoma kiekvienam.
Kai su dėkingumu ir visa širdimi priimame savo autentiškumą, dieviškumą žmogiškame kūne su visais jo privalumais ir trūkumais, kai žengiame per gyvenimą oriai, su pagarba, atjauta ir meile sau bei aplinkiniams, ir kiti su mumis elgiasi atitinkamai. Būtent tokio – darnaus, saugaus, pagarbos, meilės sau ir kitam kupino ryšio ir linkėjau paveikslo užsakovei. Jai šio paveikslo programa aktyvavosi ir pradėjo dovanoti stebuklus jau pirmą dieną, kai tik pradėjau darbą… Linkiu, kad ir toliau atsiskleistų gražiausiais žiedais.
Taip pat tokio ryšio ir santykio su savim bei mylimuoju linkiu visoms moterims, ieškančioms savo pamestos karūnos bei atitinkamo vyro.
Tesipildo mums visiems.
Su meile,
Aurelija
Aurelijos kūryba 