
Štai ir pabaigiau dar vieną paveikslą. Koks geras jausmas buvo jį tapyti ir maudytis tose žydrų lagūnų spalvose. ❤
Kaip visad mano paveikslas turi savo istoriją, kuria jis dalinasi.Šįkart ji dviguba.
Moteris – tai vartai, durys į pasaulį. Tai gyvybės ir stebuklų nešėja, kuri tampa šviesos ir energijos perdavimo kanalu. Jos įsčios – saugiausia vieta, kurioje ir po gimimo kartais norisi atsidurti.
Embrionai, saugiai besisupuojantys kokonuose simbolizuoja virsmą. Tik praėjęs vikšro ir kokono stadijas, tik sustiprėjęs ir subrendęs drugelis virsta drugeliu. Tas pats pasakytina ir apie žmogų.
Kas septynis metus mes atsinaujinam – tam tikra prasme numirštam ir atgimstam vėl iš naujo. Todėl tai ne tik paveikslas apie laukimą, kantrybę, sėklų sėjimą, nėštumą, gyvybę ir idėjas, kurias reikia išnešioti, subrandinti, bet ir apie transformacinį atgimimą, kurį visi praeiname.
Todėl šį paveikslą dedikuoju ne tik visoms moterims – besilaukiančioms, apie tai svajojančioms, jau tapusioms mamomis, bet ir kiekvienam, kuris jaučia savo pasikeitimą ir keliauja transformacijos etapu kartu su manimi.
Gyvai apžiūrėti ir įsigyti paveikslą galima Vilniuje. Dėl sąlygų rašykite asmenine žinute.
Su meile,
Aurelija