Po ilgos pertraukos, prikaupusi įkvėpimo tiek, kad jis lietųsi per kraštus ir girdytų mano kūrybos ištroškusią širdį, vėl griebiausi drobės ir teptuko. Norėjosi spalvų, kontrastų, skambesio ir simbolių, per kuriuos ateina įžvalgos.
Taip teptukui bešokant po drobę pasaulį išvydo “Mūza” – mano vidinė įkvėpėja, mano kūrybos simbolis. Tai mistinė būtybė, kurios mėlynus plaukus ir mėlynas akis esu mačiusi ne viename savo sapne ir vizualizacijų metu. Taip smagu buvo ją pamatyti išlipančią iš paveikslo – taip lengvai, aiškiai ir greitai virstančią realia ir apčiuopiama.
Mūzos kūnas – tai medis – tarpininko tarp dangaus ir žemės, materialaus ir dvasinio pasaulio, simbolis. Pagrindinis kompozicinis elementas – stilizuotas kryžius – taip pat simboliškai sujungia du mano pasaulius – horizontalųjį, kuriame telpa viskas, kas materialu ir vertikalųjį – kuriame auginu savo dvasingumą ir ryšį su Kosmosu. Kūryba, tiksliau ją simbolizuojanti Mūzos galva apjungia dvi ašis – horizontalią ir vertikalią, kaip kad Kūryba gyvenime apjungia mano veiklą, darbą, pomėgius, pajamų šaltinį ir meditaciją, ryšį su Dievu bei dvasines praktikas, į kurias pasineriu kaskart tapydama.
Mūzos akys – užmerktos, nes kūryboje nereikia kontrolės. Čia regėjimas yra vidinis. Čia tai, kas geriausia, gimsta ne per planą ir kontrolę, o per paleidimą. Kai leidi keistis, transformuotis, gimti tam, kas turi gimti.
Linkiu kiekvienam iš mūsų kuo dažniau pasinerti į gydantį kūrybos procesą, pasikviesti savąją Mūzą ir mokytis iš jos takumo, lengvumo, pasitikėjimo, mokėjimo būti, o ne veikti, meilės sau ir savo klaidoms, iš kurių gimsta šedevrai ir naujos kryptys.
Paveikslas gavosi gan didelis (100*70), todėl puikiai papuoš ir įneš gyvybės į jūsų namų erdvę.
Su meile,
Aurelija
Aurelijos kūryba 