Tas nepakartojamas jausmas ilgai nešiojus, mintyse ir ant drobės dėliojus naują tapybos darbą… Tarsi vaiko gimimas -džiugus, atnešantis palengvėjimą ir savirealizacijos džiaugsmą. Tokiu jausmu visuomet norisi dalintis, kad jis kuo daugiau kartų apskrietų žemę.
Naujausias mano tapybos darbas “Miško dukra” į pasaulį žengė ilgai. Pradėjusi tapyti paveikslą, niekuomet negaliu tiksliai žinoti, į kokius nuotykius jis mane nuves, ir kokie personažai ar temos jame atsiskleis. Kaskartą drąsiai leidžiuosi į kelionę, nežinodama, nei kur nuvyksiu, nei kada. Pradžioje buvo suplanuota, kad šioji svajoklė simbolizuos personologijos moksle žinomą Bugnų damą. Bet bepiešiant ir vis labiau susipažįstant supratau, kad tai visai kitokia mitinė būtybė, kurią prisijaukinti nebuvo lengva. Dabar, kai paveikslą pabaigiau, suprantu, kodėl reikėjo tiek laiko, kad galėčiau ant drobės perkelti šią deivę. Turėjau ją ir jos simbolizuojamas savybes pažadinti savo viduje.
Miško dukra – tai tikras gamtos vaikas, basas bėgiojantis po miškus kartu su elfais, pasidabinęs rasos deimantais plaukuose. Ji nuoširdi, linksma, kupina gaivališko gyvenimo džiaugsmo, nesutrikdomos ramybės, mokėjimo pasijuokti iš savęs ir kitų. Jos svajingame žvilgsnyje ir kreivoje, ironiškoje šypsenoje sustingusi amžina jaunystė, pagardinta išmintimi ir drąsa. Ši, kiekvienoje moteryje gyvenanti Deivė, kurios plaukai virto medžiu, visuomet ateina pasidžiaugti tomis akimirkomis, kai tampame artimesni savo prigimčiai, gamtai. Ji – mūsų vidinės laisvės atspindys.
Miško dukra yra jums jau pažįstamos Čirvų damos sesuo. Jos sielos sesės. Skirtingi tos pačios sielos atspindžiai skirtingame transformacijos periode. Dėl to jos puikiai galėtų papuošti namų sieną tiek kiekviena atskirai, tiek ir abi kartu susiliejusios į bendrą didelį diptiką su bendrais išmatavimais 80×120.
Aurelija
Aurelijos kūryba 