Laisvė būti savimi, 100×70

LAISVĖ BŪTI SAVIMI. 100×70 (pagal individualų užsakymą)

Šįkart, gavusi užsakymą nutapyti paveikslą, į kurį būtų įrašyta besąlyginės meilės sau programa, ir vėl jaučiausi lyg naujo nuotykio pradžioje. Kokiu vaizdiniu pasirodys tas jausmas? Kaip jį Srautas per mane nori išreikšti spalvomis ir formomis?

Kažkelintame sluoksnyje labai aiškiai pasirodė aukštyn rankas lyg sparnus iškėlusi moteris. Užsimerkusi, palenkusi galvą lyg šoktų, kupina priėmimo, susitaikymo, ramybės ir pasitikėjimo. Iš karto supratau, ką ji nori pasakyti. Tai laisvės būti savimi simbolis. Kai pakeli rankas į viršų ir leidi sau priimti viską, ką tau atneša gyvenimas. Su dėkingumu ir meile. Ir visų pirma, kai leidi sau priimti save. Netobulą, klystantį, pasimetusį… Kai leidi sau būti tokiu, koks esi. Ir tuo pačiu metu su didžiausia meile savimi rūpiniesi, puoselėji savo sielą, protą ir kūną bei save skatinti eiti toliau, plėsti sąmoningumą. Kad ir kokie lėti tie žingsneliai būtų, kad ir kiek klaidų tame kelyje pasitaikytų. Neši pats sau iškėlęs baltą vėliavą. Esi taikoje su savimi.

Moteris ne tik iškelia laisvei rankas, dėkingai priimdama viską, ką duoda Srautas. Ji tarsi praskleidžia kažkokią mistinę širmą, užuolaidas, atsiverdama Šviesai. Arba jas užskleidžia, leisdama sau panirti į save, savo vidų. Abu veiksmai yra lygiavertiškai svarbūs, kaip širdies tvinksniai, susitraukiant ir išsiplečiant. Į išorę, į vidų. Tai mūsų vidinis ritmas. Tai Visatos ir Dievo kvėpavimas.

Viskas susidėlioja į savo vietas, kai nustojam laimės, meilės ir pritarimo ieškoti aplinkoje, išorėje ir kituose žmonėse. Kai suprantam, kad vienintelis žmogus, kurio didžiausio pritarimo, padrąsinimo ir priėmimo mums reikia, esame sau patys. Ir tik patys sau galime visa tai iš tiesų duoti. O tuomet aplinkai belieka tai atspindėti arba pasitraukti.

Šią mintį simbolizuoja moters centre, jos širdyje, atsiradęs langas, įėjimas į žiemišką peizažą su jūra ir kalnais. Kai priimi savo banguojančias jūras – jausmus, ir kalnus – viršūnes bei nuopolius, ir sniegynus, ir vidinę žiemą – sąstingį ir liūdesį, ir pabaigas. Kai supranti, kad tavo pačios viduje yra visas Kosmosas, žvaigždės, planetos ir ūkai, kai susilieji su savo vidine Visata, tampi savo paties Kūrėju, savo pradžia ir pabaiga, savo esme.

Paveiksle naudota daug aukso, žėrėjimo ir kitų metalizuotų atspalvių, kurie gražiai žaidžia, išryškėdami ir išnykdami, keičiantis apšvietimui. Deja, nuotraukos to magiško įspūdžio perteikt negali.

Štai tokios giluminės programos gimė šįkart. Jos ir papuoš mano nuostabios klientės namų erdvę bei tikiu, kad ją pačią savo energijomis ir palinkėjimais.

Su meile jomis dalinuosi su visais, kam jos artimos. Tesipildo.

Su meile,

Aurelija

One thought on “Laisvė būti savimi, 100×70

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s