Su dideliu džiaugsmu dalinuosi naujausiu savo paveikslu, tapytu pagal individualų nuostabios poros užsakymą.
Šįkart paveikslas ir jo istorija bei vaizdiniai pas mane atėjo itin greitai. Taip būna tuomet, kai žmonės, kuriems tapau, yra susigyvenę, susiderinę kartu, moka harmoningai sąveikauti tarpusavyje. Tokioms šeimoms kurti darbus labai gera – vaikščiodama vaizdiniuose po jų vidinį rojaus sodą ir pati jo darnoje išsimaudau.
Paveikslo pavadinimas atėjo iš karto, vos tik į jį atkeliavo poros vaizdinys. Norėjau, kad žiūrint į juos matytųsi, kokioje palaimingoje ramybės būsenoje jie yra susijungę. Sprendžiant iš pirmų žodžių mano mokinių, kurie pamatę paveikslą gyvai, pasakė – “jie tokioje palaimoje kartu” ir “jie atrodo palaiminti” – man pavyko. 🙂
Tai istorija apie vyrą ir moterį, kurie yra PALAIMINTI BŪTI KARTU – ir džiaugsmuose, ir varguose. Palaiminti eiti jau tris dešimtmečius susikibę už rankų per visus išbandymus ir pergales. Jie susijungia savo vidiniame rojaus sode, kuriame tarpsta žydrų jūros lagūnų ir gaivios žalumos spalvos. Sode, kuriame jie stovi palaimingai užsimerkę, apsikabinę po žydru medžiu (dešinėje), o jų galvas laimina baltai žydras Kūrėjo siunčiamos energijos šleifas. Lyg glostanti ranka, lyg šviesos arką, per kurią palaiminami visi įėję…
Labai svarbus poros santykis, vaizduojamas paveiksle. Moteris yra mažutė, traputė, kone du kartus mažesnė už vyrą. Taip piešiau sąmoningai, norėdama pabrėžti, kad šalia stipraus, išmintingo ir rūpestingo vyro moteris gali atsipalaiduoti ir jaustis tiek pažeidžiama, tiek ir apsaugota tuo pačiu. Didybė yra jų dviejų darniame susijungime. Vyras tuo tarpu stiprus, vyriškas, valingu smakru ir švelnia meile besišypsančiom lūpom. Jis taip pat užsimerkęs palaimoje, nes savo moterį atpažintų ir užmerktomis akimis.
Svarbi detalė – žydras vyro apsiaustas (jame įsikūręs apatinis paukštukas ir visa apatinė piešinio dalis). Jis tarsi uždengia, apgaubdamas kartu ir moterį – tai vyro saugojimo simbolis. O pistacijų žalumo juosta virš apsiausto – tai moters mylinčių, rūpestingų, vyro kaklą apsikabinusių rankų simbolis. Tai jos meilės ir švelnumo išraiška. Tų dviejų polių sąlytyje jiedu ir susijungia į vientisą Kūrėjo palaimintą energiją.
Paukštukas apačioje simbolizuoja vyrą – tai jo dalis. Jis susidomėjęs žiūri į viršuje tupinčią gražuolę su plunksnų karūna. O paukštė – didinga, savim patenkinta, apsikarūnavusi – tai moteris, kuri smalsiai stebi ją šnekinanti paukštelį apačioje. Taip pat šie paukščiai vaizduoja poros vaikus – sūnų ir dukrą, gimusius ir jų palaiminimo būti kartu.
Paveikslo spalvas derinome kartu su užsakove pagal interjerą ir pridedant naujų spalvų, kurias dar reikės apjungti papildomomis detalėmis namuose. Gavosi gaivaus pavasario prie jūros ar vandenyno su baltu pajūrio smėliu ir gaivia vešlia žaluma nuotaika. Tai simbolizuoja vidinį poros pavasarį, o taip pat jausmą, kai su žmogumi būdamas esi atsipalaidavęs, esi ramus, ilsiesi – tarsi atostogautum kokiuose Maldyvuose. 🙂
Tapydama jaučiau, kaip per mano pirštus ir spalvas liejasi palaiminimai šiai porai. Tesilieja jie ir toliau. Tiek mano užsakovams, į kurių namus netrukus ir iškeliaus paveikslas, tiek ir visiems, kurie šiuo metu skaitote šias eilutes ir norite tokias santykius laiminančias energijas pasikviesti į savo gyvenimą.
Su meile,
Aurelija
Aurelijos kūryba 