Tęsiant paveikslų pagal individualų užsakymą seriją, pristatau dar vieną – daug simbolių, įžvalgų ir stiprios energijos savyje talpinantį naujausią savo darbą – Ugnies nešėja.
Šis kūrinys ėjo į savo galutinę formą ilgai ir ne kartą smarkiai transformavosi. Nieko nuostabaus – juk ir ugnies, šviesos nešėju netampama per naktį. Tam reikia praeiti gyvenime ir vandenį, ir ugnį. Sukaupti patirtį, priimti sunkius sprendimus, apsivalyti, paleisti tai, kas nebenaudinga, nors ir patogu, ir leisti ateiti naujiems dalykams.
Kadangi ir šį kartą piešiau konkrečiam žmogui – nuostabiai klientei, su kuria užmezgėm ypatingą ryšį – proceso metu orientavausi į programas ir energijas, kurios per mane atėjo tam, kad būtų skirtos jai. Tokiu būdu tapybos procesas ir mano paveikslai tampa laidininku, kanalu, per kurį ateina mano klientams skirtos įžvalgos, leidžiančios kažką svarbaus suprasti, gyti, pritraukti norimus, reikalingus dalykus į savo gyvenimą, keistis patiems ir kurti visokeriopą gerovę.
Bet apie viską nuo pradžių. Jau pirmame sluoksnyje išryškėjo aiškus ugnies stichijos koloritas. Ugnis – tai magiškas, šventas elementas, kuris gali būti transformuojantis, sušildantis, apšviečiantis mums kelią, kad nepasiklystume. O dar ugnis gali sudeginti tai, kas sena, kad apvalytų ir suteiktų galimybes naujai pradžiai.
Mitinė būtybė – Ugnies nešėja – išryškėjo per kelis etapus. Pradžioje per vidurį pamačiau žmogišką pavidalą su sparnais. Pamaniau, kad tai angelas – jie dažnai mano paveiksluose pasirodo tarpiniuose sluoksniuose. Bet tada būtybę apsupo šviesos aureolė– lyg kupolas iš viršaus uždengė. Pamaniau, kad tai – Šv. mergelė Marija. Kaip sužinojau vėliau iš pačios klientės -nieko nuostabaus, kad ji pasirodė. Juk būtent toks yra mano klientės vardas, o Dievo motina ir jos sauganti motiniška energija jai yra labai artimas archetipas.
Visgi Marija trumpam pasirodė ir išėjo, nes jos delne ugnį pamačiau. Ir iškart atpažinau – tai Ugnies nešėja – Šviesos karė, kuri neša žmonėms šviesą, ugnį, meilę, žinias. Sau ir kitiems. Tai jos pasirinktas Širdies kelias.
Ji stovi šviesos pumpuro vidury, žiede, jo centre, nes pati tapo žiedu, atsiskleidė ir pražydo būtent tada, kai pasirinko nešti ugnį. Būti šviesa. Tarnauti Visatai. Tikėti vedimu ir tuo, kad viskas vyksta taip, kaip turi būti.
Paveiksle šalia ugnies kolorito daug mėtinės ir žydros spalvų, simbolizuojančių vandens stichiją. Plaukai – tai žemės stichija ir ryšys su kosmosu, dėl to jie tokie ilgi. O žydri, balti ir auksiniai burbuliukai – oras, deguonis, kurio reikia gyvybei ir ugniai įpūsti. Tokiu būdu gimsta visas stichijų valdomas transformacijos ciklas, kuriame kiekvienas elementas yra gyvybiškai svarbus ir sukuria vidinį balansą.
Beto – pati ugnies nešėja – mulatė. Jos rasė išryškėjo tapybos procese. Europiečių kontekste, kur daugiau esame pripratę prie šviesiaodžių, jos odos tamsumas simbolizuoja išskirtinumą, kitoniškumą pilkoje masėje. Tai, kad kartais ji jaučiasi balta varna. Natūralu, kad būnant ugnies nešėja, gali jaustis kitoks nei visi.
Jos veide ir akyse – susitaikymas, priėmimas, pasiryžimas, drąsa, meilė ir neblaškomas pasitikėjimas. Ji žino, kad gali eiti per vandenį ir ugnį, nes eina nešdama ugnį, eina savo Širdies keliu, vadinasi yra Vedama. Vadinasi vykdo savo misiją. Piešiant vis galvoje skambėjo nuostabi Alicia Keys daina “Girl on fire”. Ji žino, kad net ir nukritusi ji sugebės atsikelti ir eiti toliau… Tai daug aukštesnė sąmoningumo ir gyvenimo kokybė, kurioje gera būti.
Taigi, linkiu būti tokia drąsia ugnies nešėja, atrasti jos archetipą ir galią savyje. Linkiu to ne tik savo nuostabiai klientei – naujai paveikslo savininkei, bet ir visiems, kas pajus savyje šio paveikslo energijas.
Su meile,
Aurelija
Aurelijos kūryba 